Kartono ritinėliai

     Turbūt jau nieko nenustebinsiu parodydama, kad iš tualetinio popieriaus ritinėlių galima pagaminti ir gyvūnų, ir lėlių, ir pilių, ir dar visa ko. Prisižiūrėjus panašių idėjų, ilgai namuose kaupiau tualetinio popieriaus ritinėlius, tačiau reikia pripažinti, kad Kasparas iki tokių rankdarbių dar reikia ūgtelėti. Tačiau tų įvairių kartoninių ritinėlių vis pasitaiko ir štai kaip mes juos panaudojam.

Pastarųjų dienų hitas!

• Ritinėlis nuo pakavimo plėvelės. Jis yra tvirtas, puikaus aukščio, vaikui niekur nereikia lenktis ir į jį daug kas telpa. Kasparui (1metai 9mėn) labai patinka, mėto ten mažus kamuoliukus, kamštelius, vonios antytes ir plastikinius indelius, kurie matosi nuotraukoje. Suprantu, kad tokį daiktą gal ne visi naudoja, bet panašiai veiklai, manau, galima pritaikyti dėžutę nuo šių traškučių. Arba pagaminti ritinėlį iš dėžinio kartono. Visa šios veiklos amunicija sudėta lentynoje virtuvėje, tai Kasparas vis pasiima ir prašo žaisti. Mėto dažniausiai vienas, tik kai jau niekas nebetelpa, prašo, kad ištuštinčiau.

• Ritinėliai nuo popierinio rankšluosčio. Kai Kasparas buvo mažas, mėgdavo nusičiupti popierinį rankšluostį ir plėšyti iki pat pabaigos. Turiu ir nufilmuota, bet viešinti negaliu, bijau, kad ateityje vaikas nepadėkos dėl drabužių negausos. Taigi, kai jau nebuvo įdomu plėšyti, ritinėlius nuo popierinio rankšluosčio naudojome mokydamiesi, kad veiksmai turi pasekmių. Buvau padariusi kažką panašaus į tai. Kuo vyresnis vaikas, tuo sudėtingesnes trasas galima konstruoti. Aš su dvipuse lipnia juosta buvau pritvirtinusi keletą ritinėlių prie sieninės spintos. Užteko. Mes su Kasparu mėtėme mažas kaladėles ir mašinėles. Jam labai patiko garsai ir vaizdai: kaip viskas krenta, kaip trankosi! Manau, įdomu ir dar nevaikštančiam vaikui, tik reikia parinkti tinkamą vietą ir aukštį. Gal reikės kažkada pakartoti, įdėčiau ir nuotraukų.

• Ritinėlių nuo tualetinio popieriaus, kaip jau minėjau, buvau prikaupusi daug. Tačiau vis nerasdama, kur panaudoti, vieną dieną susiruošiau juos išmesti. Ir netikėtai Kasparui jie labai parūpo visi vienoje vietoje. Taigi sudėjau viską į jo puikiąją vonelę ir džiaugsmo buvo ilgam. Kelias dienas stovėjo kambaryje. Kasparas vis įlipdavo, išlipdavo, mėtydavo ritinėlius, sudėdavo juos atgal, atsisėdęs spardydavo kojomis ir pan. Kasparas buvo maždaug metų, manau, kad įdomu būtų ir anksčiau, kai tik mažylis tvirtai sėdi. Galima į vidų pridėti ir kitokių daiktų, kad vaikas kažką netikėtai galėtų atrasti. O galima atvirkščiai - prašyti jo kažką konkretaus surasti toje gausybėje kartono ritinėlių. Tikrai verta ir smagu!